- krūpterėti
- krū́pterėti, -ėja (-ia K), -ėjo Lp; N žr. krūptelėti 1: Ji visa krū́pterėjo Sch222. Ana krū́pterėjo (nusigando, pabūgo) ir vaiką apžindžius susargino J. Pamačiau, kad vaikas ant ritinio sėdžia, aš net krū́pterėjau Rk. Žemė plaukia į pietus, – garsiai ištarė ir krūpterėjo rš. Ant viršaus užlipęs dėl to regėjimo, didžiai krūpterėjau BsV197. Ji visa krūpterėjo, ir šiurpuliai jai ėjo per visą kūną BsPI89.
Dictionary of the Lithuanian Language.